top of page
Writer's pictureArūnas Starkus

Mažieji Lietuvos vyndariai ir midudariai vienijasi „Vyno dienose“

Gegužės 10–11 dienomis Vilniuje, „Litexpo“, vyksiančioje tarptautinėje vyno parodoje „Vyno dienos“ šiemet pirmą kartą per devyniolikos metų istoriją formuojasi nacionalinis Lietuvos vyndarių stendas, praneša parodos organizatoriai. Nors vynuogininkai šiuo metu susirūpinę sugrįžusiomis šalnomis, parodoje bus galima paragauti dar daugeliui lietuvių niekada neragauto vynuogių vyno iš Kauno, Šakių, Rokiškio rajonų, midaus iš Kėdainių, Rokiškio ir Šiaulių, šermukšnių vyno iš Vilniaus rajono, kitų vaisių, uogų vynų. Vyndarių akimis, nacionalinis stendas – tai stiprus ženklas, kad vyndarystė Lietuvoje yra sparčiai auganti ūkio ir kultūros sritis.


Nacionaliniai stendai parodose - gana populiarūs užsienyje

„Parodoje norime pristatyti kuo didesnę mūsų šalies gėrimų įvairovę“, – sako parodos vadovė Ernesta Palubinskienė. „Nuo seno visiems žinomų gamintojų, kaip „Voruta“, „Alita“, „Bosca“, sąrašą šiemet papildys „Geri metai“, „Ilzenbergo dvaras“, „Vyno kerai“, „Šušvės midus“, „Saulės midus“. Lietuvos vyndarių stende bus galima ne tik paragauti gėrimų, bet ir susipažinti su lietuviškomis ąžuolo statinėmis, o įmonė „Vitis“ pristatys vynuogininkystės ir vynuogynų įrangą.



Ramūnas Pilvelis | A. Dovydaitytės nuotr.


Per pastaruosius metus Lietuvoje pasodinta per 100 ha vyninių vynuogių veislių


Anot Lietuvos vynuogininkų asociacijos prezidento ir įmonės „Vitis“ savininko Ramūno Pilvelio, per pastaruosius metus Lietuvoje pasodinta per 100 ha vyninių vynuogių veislių. Didžiausi vynuogynai yra 2,5–4 ha ploto ir jau pradeda duoti derlių.

„Ilzenbergo dvaro“ vyndarys Andrius Diliautas pasakoja, kad Rokiškio rajone šiuo metu pasodinta per 6 tūkst. amerikietiškų vynuogių veislių ‘St. Pepin’, ‘Adalmiina’, ‘Frontenac blanc’, ‘La Crescent’, ‘Marquette‘, ‚Frontenac‘, sodinukų. Kiekvienas iš sodinukų suaugęs vidutiniškai gali subrandinti uogų dviem buteliams vyno.

Tačiau Lietuvoje sėkmingai auga ne tik amerikietiškos veislės. Artūras ir Asta Ramaškevičiai iš vyninės „Vyno kerai“ Šakių ir Kauno rajone augina tik europines ir lietuviškas veisles, kaip ‘Solaris’, ‘Varduva’, ‘Juodupė’.

 


2024 balandžio mėn. temperatūros pokytis per savaitę


2024 balandžio 16 d. šalna

Pavasario šalnos privertė sunerimti vietinius vyndarius


Nors amerikietiškosios vynuogių veislės geriau atlaiko žiemos speigus, visų veislių vynuogės labai jautrios pavasario šalnoms. Šiemet pavasaris užskubėjo beveik trimis savaitėmis, todėl šią savaitę žemiau  0 °C krentanti temperatūra gali pakenkti jau išsiskleidusiems vynuogių pumpurams ir kelia nerimą vyndariams.

Pernai iki  – 6 °C kritusios temperatūros nepadėjo suvaldyti dažnai Lietuvoje naudojami vandens purkštukai, kuriuos įjungus šalnos metu, vynuogyne temperatūra pakyla keliais laipsniais, o pumpurus, lapelius ir besiformuojančius žiedynus nuo šalčio dvelksmo apsaugo ir juos uždengiantis ledinis apvalkalas.

 

Midaus gamintojams šalnos nebaisios


„Pavasario šalnos bitėms nebaisios, – sako Erikas Augustinavičius, Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas ir „Šušvės midaus“ savininkas. – Bitės sėkmingai reguliuoja temperatūrą avily. Tačiau jei vėjuota, lietinga ir šalta, joms sunku skristi.“

Pradėjus žydėti sodams, blindėms, klevams, bitės jau pradėjo nešti medų. Bitininkai jį juokais vadina „žibučių medumi“.

Ankstyvas pavasaris, anot midudario, yra gerai. Kuo anksčiau bitė apsiskraido, gauna žiedadulkių, tuo jai geriau. „Šušvės midaus“ midus brandinamas nuo 2 iki 5 metų, taigi seniausias „Vyno dienų“ parodoje bus 2019 m. derliaus medaus.

Bitininkas E. Augustinavičius prisimena, kad per tą laiką tik 2022 m. buvo lietingi ir midaus bitės prinešė mažiau. „Šušvės midus“ daro saldžiausią, maždaug „antruko“ tipo midų. Todėl jiems reikia daugiau medaus. Kita „Vyno dienų“ dalyvė Roma Mačienė, „Saulės midaus“ savininkė, mėgsta į savo mažiau saldų midų įmaišyti vyšnių, erškėtrožių, šermukšnių, svarainių sulčių.



Erikas Augustinavičius su sūnumi | A. Dovydaitytės nuotr.

 

Vyndarys iš Vilniaus rajono – su neįprastu šermukšnių vynu


Nacionaliniame stende bus galima paragauti ir visame pasaulyje retai pasitaikančio šermukšnių vyno. Į parodą iš Vilniaus rajone įsikūrusios vyninės „Geri metai“ vykstantis Giedrius Kaukas netoli Sužionių jau šešerius metus augina 1500 šermukšnių ir 800 putinų, neseniai pasodino ir 800 šeivamedžių.



Giedrius ir Vilma Kaukai, šermukšnis | A. Starkaus nuotr.


Šiaurinio klimato medeliai žydi vėlai. Net ir pernai šalnos jiems nepakenkė. Antrus metus rinkoje veikiančios vyninės gamyba ateityje augs keletą kartų, nes nuo suaugusio šermukšnio galima priskinti 10–20 kg uogų. Todėl, kaip ir kiti Lietuvos vyndariai, jis tikisi pristatyti savo šermukšnių, putinų vyną į restoranus, barus, parduotuves ir edukuoti parodoje apsilankiusius vartotojus. „Išgirdę, kad tai vynas iš šermukšnių, dažnas žiūri skeptiškai. Todėl labai įdomu parodoje stebėti žmonių reakcijas, kai jie pirmą kartą paragauja šermukšnių vyno. Mitai ir išankstinės nuostatos griūva akyse,“ – pasakojo vyndarys.

„Nacionalinis vyndarių ir midaus gamintojų stendas, tikimės, pritrauks daug lankytojų dėmesio, paskatins norą geriau pažinti savo šalies gėrimų įvairovę ir didžiuotis Lietuvos vyndarių pasiekimais. Ne veltui parodoje bus eksponuojamas ir šiais metais sudarytas pirmasis Lietuvos vyndarystės turizmo žemėlapis su pažymėtais visais mūsų šalies vyndariais, kuriuos galima aplankyti vasaros kelionių po šalį metu,“ – apibendrina Ernesta Palubinskienė ir primena, kad paroda vyks gegužės 10–11 dienomis „Litexpo”.

241 peržiūra0 komentarų

Opmerkingen


bottom of page