top of page
Ieškoti

Ar bus sidro, vyno ir midaus po prasto 2025 metų derliaus


Artėjant svarbiausiai Å¡alies gėrimų parodai „Vyno dienos“ apie sunkiai surinktą 2025 metų derlių, labai Å¡altos ÅŸiemos iÅ¡Å¡Å«kius ir Å¡ių metų rinkos lÅ«kesčius kalbamės su maÅŸaisiais sidro, midaus ir vyno gamintojais.


Tituluoti šermukšnių vyno gamintojai dar neparduoda 2025 metų vyno


„Geri metai“, specializuotas Å¡ermukÅ¡nių vyno Å«kis Vilniaus rajone, pernai nuskynė vos 500 kilogramų vaisių vietoj įprastų 5 tonų. Tačiau vyninės savininkai Giedrius ir Irma Kaukai kol kas labai neiÅ¡gyvena: „Mes jaunų vynų neparduodame. Laikome 1,5–2 metus, todėl vyno trÅ«kumo dar nejaučiame, nors 2025 metais Å¡ermukÅ¡nių ÅŸiedynus paÅŸeidė pavasarinės Å¡alnos, per ÅŸydėjimą buvo vėjuota, Å¡alta, todėl neskraidė bitės ir derlius buvo maÅŸas.“

Ūkininkai pasakoja, kad jų sode medÅŸiai Å¡iemet perÅŸiemojo gerai – Å¡alčiai Å¡ermukÅ¡niams nebaisÅ«s. Tačiau pasikartojančios pavasarinės Å¡alnos ir jų padaromi nuostoliai skatina galvoti apie lauşų kÅ«renimą kaip Burgundijoje. Tiesa, dėl atvėsusių pavasario orų ne tik Å¡iek tiek vėlavo vegetacijos pradÅŸia, bet ir atsirado galimybė sodą iÅ¡genėti: Å¡ermukÅ¡nio prieÅŸiÅ«ra – kaip obels, kiekvieną medį tenka genėti rankomis. O kur dar Å¡eivamedÅŸiai ir putinai?! IÅ¡ viso Å«kyje auga 3 tÅ«kst. medÅŸių ir krÅ«mų. Å iemet buvo labai daug sniego, todėl ÅŸiemą genėti nebuvo įmanoma.  



Pernai „Gerų metų“ saldus Å¡ermukÅ¡nių vynas „Sweet Newe Nr. 70 202“ buvo pripaÅŸintas geriausiu licencijuoto gamintojo vaisių, uogų, augalų vynu Lietuvos someljė asociacijos organizuojame lietuviÅ¡ko vyno ir midaus čempionate. O Å¡iemet tarptautiniame Liono konkurse  saldusis „Konzentra Nr. 73“ ir  sausas roÅŸinis „After Nr. 95“ taip pat sulaukė įvertinimų.


Irma ir Giedrius pasakoja, kad nors sausas vynas sunkiau laimi medalius, Lietuvos vartotojai renkasi tiek sausą, tiek saldesnį Å¡ermukÅ¡nių vyną.  „Geri metai“ savo degustacijų erdvę atidaro tik Å¡iltuoju metų laiku. Todėl pagrindinė susitikimų su vyno mėgėjais vieta pavasarį jiems – „Vyno dienos“. „Lietuvoje vartotojas nėra labai iÅ¡prusęs. Priklauso, kaip pateiksi. Vieni sausų, kiti saldÅŸių nesupranta. Todėl edukacija vis dar labai svarbi.“


Aviečių midų reiks suvartoti greičiausiai


„ŠuÅ¡vės midaus“ steigėjas Erikas Augustinavičius sako, kad 2025-aisiais medaus derlius buvo prasčiausias per 15–20 metų. „Anksčiau dalį medaus parduodavome, o 2025-aisiais laikėme tik sau. Tiesa, maÅŸas meduneÅ¡is naudingas rinkai. Paskutiniai penkeri metai buvo labai gausÅ«s, taigi susidarė medaus perteklius, kaina krito. Bitininkai turi sukaupę nemaÅŸÄ… kiekį medaus. Jei laikomas geromis sąlygomis: ne per drėgna, pastovi temperatÅ«ra, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių – medus negenda.“  


Ir pats midus gerai bręsta. Dabar dauguma „Šušvės“ produktų išlaikyti bent dvejus metus. Tik produktai su avietėmis ilgai nestovi – per dvejus metus reikia suvartoti. „Kunigaikščių midus“ paprastai vartojamas po 3–4 metų. Net „Agurkinis“ bręsta ir kokybė neblogėja. Midus su juodaisiais serbentas atlaiko 4–5 metus.


IÅ¡ į midų maiÅ¡omų augalų Erikas Augustinavičius linkęs iÅ¡skirti pienes: „Po midaus festivalio Lenkijoje vietinis gamintojas pasiÅ«lė gaminti bendrą produktą – su pienių ÅŸiedais. Jiems patiems pienių ÅŸiedų midus yra mįslė, o mes Lietuvoje turime gerą supratimą, galima sakyti, esame pasauliniai pienių vyno ekspertai. Nors Å¡ios gėlės auga visur. Net latviams dar toli iki to, ką pasiekiame mes.“


Erikas mini, kad bitės Å¡iemet perÅŸiemojo sėkmingai. Vieną avilį greičiausiai bus iÅ¡tuÅ¡tinęs barsukas. Å iaip Å¡is gyvÅ«nas nepasiekia iki 70 cm pakeltų avilių, bet Å¡iemet buvo daug sniego, todėl pasiekė. Ignalinos,  Birşų rajone jau uÅŸfiksuota atvejų, kai bitininkai nukentėjo nuo meÅ¡kų.


Midaus prekyba kasmet auga 10–15 proc. Bet auga dėl mugių. Pasikeitę įstatymai leido lauko prekybą ir  labai palengvino situaciją. „Midaus kultūra plinta lėtai, todėl svarbus kiekvienas susitikimas su vartotojais, nes tai vienintelis būdas priminti apie save, pristatyti naujus produktus“.  


Sidras dar turi kur augti


IÅ¡ septyniolikos vyną ir midų pagal licenciją galinčių gaminti maşųjų Lietuvos vyndarių vos vienas specializuotas sidrininkas. „Sodo sidrinės“ steigėjas Donatas Genys pradėjo nuo sodo – 2013 metais nusipirktoje sodyboje Jurbarko rajone pasodino 43 angliÅ¡kas sidrines obelis. Visa bėda, kad sidrinės obelys labai lėtai auga. Ypač smėlingame, skurdÅŸiame dirvoÅŸemyje. O Å¡iemet vasario pabaigoje hektaro plote trimetes obelis apgrauÅŸÄ— stirnos – pasinaudojusios stora sniego danga jos perÅ¡oko tvorą. MedÅŸius teks formuoti iÅ¡ naujo nuo likusių 40–50 cm aukščio nepaÅŸeistų kamienų. BÅ«simas Å¡io sodo derlius nusikelia bent trims metams.



Sidrinės pastatas baigtas statyti ir gamybos licencija gauta tik 2025 metais. Todėl Donatas nesureikÅ¡mina praradimų: pirmieji metai skirti eksperimentams,  mokymuisi ir rinkos supaÅŸindinimui su naujovėmis, kurias jis ÅŸada pristatyti ir „Vyno dienose“.  Kaip ir dauguma kitų mÅ«sų Å¡alies gamintojų, Donatas Genys jau gerai ÅŸinomas svarbiausiuose pasaulyje sidro renginiuose: 2023 m. jo „Keeved“ buvo įvertintas aukso medaliu „Nordic International Cider Awards“; 2024 m. „Keeved“ buvo įvertintas sidabro medaliu seniausiame pasaulyje sidro konkurse Fuenane, Bretanėje; 2025 m. „Keeved vol.1“ ir „Apyniuotas“ buvo įvertinti sidabro medaliais Baskų kraÅ¡te vykusiame Sagardo forume.


Donatas pagrįstai didÅŸiuojasi savo keeved sidru – sudėtingos gamybos, kurią naudoja prancÅ«zai, pusiau sausu, labai kompleksiÅ¡ku sidru: „Kyvinimo esmė – fermentacijos metu iÅ¡ mielių atimti maistą, paliekant tik tiek, kad jos galėtų sidrą uÅŸgazuoti, bet neperdirbtų viso cukraus. Jei palieki maisto per daug – butelis susprogs, jei per maÅŸai – neuÅŸsigazuos. Bedarydami pirmą partiją praradome trečdalį sulčių. NeekonomiÅ¡kas sidras. Labiau sportinis. Ir iÅ¡ desertinių obuolių keeved nedaromas. Jis turi turėti taninų ir  galėti bręsti bent keletą mėnesių.“


Anot „Sodo sidrinės“ steigėjo,  ateity Lietuvoje sidro gamyba turi potencialo plėstis. Per pasaulį ritantis maÅŸiau alkoholio turinčių gėrimų bangai ir vartotojui ieÅ¡kant natÅ«ralesnių vietinių gėrimų, sidrui gali tekti reikÅ¡mingesnė rinkos dalis. 


Vynuogininkams – gera proga padaryti putojančio vyno


DidÅŸiausio Lietuvoje Ilzenbergo dvaro vynuogyno vadovas Jaroslavas Masliukas pripaşįsta, kad biodinamiÅ¡kai, ekologiÅ¡kai mąstantiems augintojams 2025-aisiais buvo labai sunku suvaldyti miltligės epidemiją, kurią sukėlė lietus ir vėsÅ«s orai. „Priskynėme tiek baltųjų, tiek ir raudonųjų vynuogių. Tačiau kiekiai gerokai maÅŸesni. Tai nėra didelė tragedija: vyno gamyba lėta – maÅŸiausiai pusmetis ar metai praeina, kol vynas bÅ«na tinkamas gerti. Taigi turime vyno iÅ¡ anksčiau. Ir tikimės, kad turėsime gero derliaus ateityje.“


Kita vertus, vynuogininkai sako, kad nėra to blogo, kas neiÅ¡eitų į gera. Iki galo neprisirpusios vynuogės puikiai tinka putojančio vyno gamybai. Ūkis turės tik iÅ¡ baltųjų vynuogių klasikiniu bÅ«du pagaminto ir maÅŸiausiai devynis mėnesius su mielėmis laikyto putojančio vyno. 

Ūkio vydarys Andrius Diliautas mini, kad didÅŸioji dalis vynmedÅŸių perÅŸiemojo gerai. VokiÅ¡kas veisles iÅ¡gelbėjo sniegas – ypač tuos krÅ«melius, kurie jauni ir ÅŸemi. „Ŝemė įšalo 20 –30 cm. Stabili ÅŸiema be atodrėkių negalėjo padaryti didelių nuostolių amerikietiÅ¡koms, Minesotoje iÅ¡vestoms Å¡alčiui atsparioms veislėms ‘Frontenac’, ‘Leon Millot’, ‘Marechal Foch’, kurios pas mus dominuoja.  Pavasaris šįmet vėl ankstyvesnis. VynmedÅŸiai „aÅ¡aroja“ jau senokai, taigi balandÅŸio Å¡alnos jau pridarytų ÅŸalos. Å ylančio klimato nebepakeisi.“ 


Kai 2019 m. pirmieji 0,84 ha pasodintų vynmedÅŸių dar nedavė derliaus, „Ilzenbergo dvaras“ startavo su vaisių ir uogų vynais. Jų ir dabar parduoda daugiausiai. Anot Jaroslavo Masliuko, „VyÅ¡nių“, „Ledo vynas“ sudaro reikÅ¡mingą pardavimų dalį, o jų kokybė ne taip priklauso nuo gamtos, kaip vynuogių vyno. Vynuogių vynai ir Å¡iaip yra maÅŸytė niÅ¡a. DidÅŸiausia Å¡io vyno paklausa – iÅ¡ restoranų, tačiau neretai vis dar tik kalbama. „Vyno dienose“ mÅ«sų stendą vėl aplankys daug restoranų atstovų. Tikimės, kad šįmet susitikimai bus produktyvÅ«s“. Ūkio valdytojas  mini, kad, 2021 metais Lietuvai tapus Europos Sąjungos Å¡alto klimato vynuogininkystės Å¡alimi, pokyčių nepajautė. Nes nepasikeitė Å¡alies valdÅŸios pozicija – apie vyną kalbėti negalima. Todėl tenka gyventi tyliai ir realizuoti savo produkciją be reklamos.  

 

 

 

 
 
 
bottom of page